Viešojo sektoriaus ekonomika

Kurso turinys

 

            1 tema. Viešasis sektorius

            Viešojo sektoriaus ekonomikos dalykas. Viešojo sektoriaus ekonomikos objektas. Kas yra viešasis sektorius? Ekonominė valstybės veikla. Kurso struktūra.

Savanoriškumas ir prievarta. Kas yra ekonominė prievarta? Valstybės įtaka efektyvumui. Kam gali būti naudingas perskirstymas? Despotizmo pranašumai ir trūkumai palyginti su anarchija. Prievartos minimizavimas. Demokratinės valstybės funkcijos.

Rinkos ydos ir valstybės įsikišimas. Kas yra rinkos ydos (nepakankamumas, netobulumas)? Rinkos ydų priežastys (situacijos). Monopolijos rūšys ir valstybės reguliavimas. Kas yra informacijos asimetrija ir kaip ją sumažinti? Informacijos stoka ir valstybės vaidmuo. Eksternalijos ir jų rūšys. Kas yra eksternalijų internalizavimas? Socialiai reikšmingos gėrybės. Viešosios gėrybės ir rinkos ydos. Reguliavimo alternatyvos

Valstybės pajamos ir išlaidos. Viešojo sektoriaus ūkis. Valstybės ištekliai. Valstybės finansų pajamų šaltiniai. Viešųjų išlaidų paskirtis.

Valstybės nuosavybės poveikis privačiai. Nuosavybės teisės elementai. Nuosavybės išskirtinumas bei santykinumas. Privatizavimas.

Valstybės finansų įtaka privačiai nuosavybei. Valstybiniai užsakymai ir mokesčiai. Valstybės finansų funkcijos.

Viešojo sektoriaus dalis ekonomikoje. 2 viešojo sektorius vertinimo būdai. Neadekvatus kai kurių viešųjų gėrybių įvertinimas. Viešojo sektoriaus paplitimo sritys ir rodikliai. Viešojo sektoriaus dalis išsivysčiusių valstybių ekonomikoje. Viešojo sektoriaus raidos tendencijos.

Viešojo sektoriaus ekonominė teorija. Pradinės idėjos: Smith A., kameralistai ir vokiečių istorinė mokykla, Ricardo D. ir  Marshall A., Mill J. Stuart, Schefle A., Wagner A. Teorijos pradmenys: italai (Panteleoni M., Mazzola U. ir de Viti de Marko) bei švedai (Wicksell K. ir Lindahl E)  ekonomistai. XX amžius. XX a. pirmoji pusė (Pigou A. C., Ramsay F. P., Keynes J.M.). XX a. vidurys: (Bowen H. R., Black D., Arrow K. J., Buchanan J. M., Tullok G. ir kt.). Samuelson P. A. vaidmuo. Šiuolaikinė situacija ir viešojo sektoriaus ekonomikos tyrimų sritis.

 

2 tema. Viešosios gėrybės

Privačiųjų ir viešųjų gėrybių savybės. Atskiriamumas ir varžybiškumas. Viešųjų gėrybių rūšys ir pavyzdžiai. Eksternalijos ir jų internalizavimo galimi būdai.

Kouzo (Coase) teorema. Nuosavybės teisės ir transakciniai (sandorių) kaštai. Kouzo teoremos grafinis variantas. Kouzo teoremos įgyvendinimo sąlygos.

Viešųjų gėrybių pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Horizontali ir vertikali paklausos kreivių suma. Lindalio kainos.

Paklausos ir pasiūlos suderinamumo problema. Siekimas turėti ir nenorėjimas mokėti. Neoptimalus viešosios gėrybės vartojimas.

Privati ir viešoji gamyba. Kalinio dilema: individualaus ir kolektyvinio racionalumo kriterijai. Bendruomeninės nuosavybės drama. Selektyviniai stimulai.

Klubų teorija. Teorijos grafinis variantas. Galimos teorijos taikymo sritys.

 

3 tema. Perskirstymas ir efektyvumas

Pajamų pasiskirstymas ir valstybė. Pajamų pasiskirstymo rinkos veiksniai. Kas nulemia pajamų ir turto diferenciaciją pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu. Skurdo rodikliai Lietuvoje. Tikslingas ir nenumatomas perskirstymas. Tiesioginiai perskirstymo objektai.

Lygybė ir efektyvumas. Lygybės ir efektyvumo konfliktas. Pajamų diferenciacijos poveikis augimui. Perskirstymo ekonominiai nuostoliai. Skurdo ir nedarbo spąstai.

Kompensavimo kriterijus (Kaldoro – Hikso). Grafinis variantas. Kompensavimo kriterijaus apibrėžimas. Pasiekiamų naudingumų ribų susikirtimo atvejis. Kompensavimo kriterijaus taikymas.

Visuomenės gerovė. Valstybės institucijų indiferentiškumo kreivės: grafinis variantas. Individų ir valstybės preferencijos. Individualių preferencijų agregavimas: visuomenės gerovės funkcija, Bergsono-Samuelsono visuomenės gerovės funkcija, Bentamo visuomenės gerovės (klasikinė utilitaristinė) funkcija, Roulso (egalitaristinė) visuomenės gerovės funkcija, liberalioji pozicija.

“Antrojo geriausiojo” principas. “Pirmojo geriausiojo” ir “antrojo geriausiojo” situacijų skirtumai. “Antrojo geriausiojo” principo grafinis variantas. “Antrojo geriausiojo” principo taikymas.

 

4 tema. Visuomeninis pasirinkimas: kolektyvinis sprendimų priėmimas

Kolektyvinis pasirinkimas. Visuomeninio (kolektyvinio) pasirinkimo ir rinkos panašumas. Visuomeninio pasirinkimo apibūdinimas. Vienbalsis sprendimų priėmimas ir Pareto optimalumas. Kas riboja vienbalsio sprendimų priėmimo taikymo sritį?

Sprendimų priėmimas balsų dauguma. Vidiniai ir išoriniai sprendimų priėmimo kaštai. Optimalioji dauguma.

Paprastoji dauguma. Paprastosios daugumos taisyklė. Mejaus teorema: rezultato pasiekiamumo, anonimiškumo, neutralumo ir pozityvios reakcijos sąlygos. Mejaus teoremos komentarai.

Paprastoji dauguma ir kolektyvinio pasirikimo tranzityvumas. Balsavimo paradoksas. Preferencijų profiliai.

Medianinio rinkėjo/balsuotojo (Dunkano Bleko) teorema: grafinis variantas, teorema ir jos prielaidos.

Daugiamatės alternatyvos. Grafinis variantas: abejingumo kreivės ir kontraktinė linija; 2 individų, 3 individų ir idealių taškų atvejai. Pastovus pasirinkimo rezultatas ir medianinė balsavimo dalyvio padėtis.

Pasirinkimo procedūros. Balsavimo taisyklių (vienbalsiai ir paprasta balsų dauguma) taikymas. Pavyzdys: Trišalė taryba prie LRV

Kolektyvinių sprendimų priėmimo alternatyvios taisyklės. Alternatyvių taisyklių (santykinė balsų dauguma, pritariantis balsavimas, Bordo sistema, nepriimtiniausios alternatyvos atranka, priimtiniausios alternatyvos atranka) privalumai ir trūkumai.

Errou negalimumo teorema. 6 kolektyvinio pasirinkimo reikalavimai (pilnumo, universalumo, tranzityvumo, vienbalsiškumo, nepriklausomumo nuo šalutinių alternatyvų, “diktatoriaus” nebuvimo) ir jų interpretacija. Racionalaus pasirinkimo sąvoka. Teoremos formulavimas. Sprendžiamoji koalicija. Errou teoremos reikšmė: racionalaus demokratinio pasirinkimo įgyvendinimo pagrindinės prielaidos.

 

5 tema. Demokratinės valstybės ekonominė teorija

Sprendimų priėmimo dalyviai. Sprendimų priėmimo piramidė. Individų, politikų bei valdininkų vaidmuo bei ekonominiai interesai.

Racionalus abejingumas. Tipiško rinkėjo elgsena. Kaštų ir naudingumo santykis privačios ir viešosios gėrybių pasirinkimo atvejais. Kada ir kodėl individas atsisako nuo informacijos paieškos. Fiskalinė iliuzija.

Atstovaujamoji demokratija. Politikų ir partijų santykis bei racionali elgsena. Partinių programų bei rinkėjų nuostatų suartėjimo ir atitolimo reiškiniai. Galimi rinkimų rezultatai esant rinkėjų preferencijų vienamodalinei bei polimodalinei sklaidai (pasiskirstymui): grafiniai variantai ir jų interpretacija.

Balsų mainai. Kas yra balsų mainai ir kada jie atsiranda? Partijų elektorato grynasis laimėjimas. Strateginė elgsena. Kada balsų mainai veda prie Pareto pagerinimo?

Specialių interesų grupės. Kas yra specialių interesų grupės? Lobizmas. “Didelius išnaudoja maži”. Perskirstomosios koalicijos. Specialių interesų grupių neigiamas poveikis: profsąjungos ir darbdaviai.

Rentos vaikymasis. Rentos vaikymosi apibrėžimas, prasmė ir turinys. Polinkio rizikuoti įtaka rentos išsklaidymui. Rentos vaikymosi nuostoliai. Rentos vaikymosi sritys.

Politinis veiklos ciklas. Politikos ciklas  ir jo trukmė. Priešrinkiminių laikotarpių įtaka politinės veiklos ciklui ir jo pasekmės. Konkretūs pavyzdžiai.

Biurokratija ir neefektyvumas. Nuo ko priklauso politiniai sprendimai? Kas ir kodėl apspendžia valdininkų atsižvelgimą į rinkėjų bei politikų interesus? Valdininko ir verslininko stimulų panašumai ir skirtumai.

Niskaneno modelis. Informacijos asimetrijos vaidmuo. Modelio grafinis variantas ir jo prielaidos. Niskaneno modelio išvados.

Valstybės ydos. Valstybės ydų šaltinis ir situacijos. Santykio tarp valstybės ir rinkos ydų reikšmė.

 

6 tema. Valstybės pajamos

Valstybės pajamos. Valstybės pajamų šaltiniai. Biudžeto sąvokos ir klasifikacijos. Lietuvos valstybės pajamų struktūra. Gyventojų pajamų politika.

Mokesčių sąvokos ir klasifikacijos. Mokesčių klasifikacijos pagal apmokestinimo objektą bei tikslus. Vidutinė ir ribinė apmokestinimo norma: progresyviniai, proporciniai bei regresyviniai mokesčiai.

Mokesčių sistemų vertinimo kriterijai. Santykinė mokestinių įsipareigojimų lygybė. Ekonominis neutralumas. Organizacinis paprastumas. Apmokestinimo lankstumas. Mokesčių sistemos skaidrumas.

 

7 tema. Mokesčių naštos perkėlimas

Mokesčių veikimo sfera. Mokestinių įsipareigojimų sfera ir mokesčių veikimo sfera. Kas yra mokesčių naštos perkėlimas? Ekonominės elgsenos lankstumas. Mokesčių naštos perkėlimas pirmyn ir atgal.

Mokesčių naštos perkėlimas konkurencinėje rinkoje. Grafinis variantas: specifiniai mokesčiai ir vertiniai mokesčiai. Mokesčių naštos perkėlimo priklausomybė nuo pasiūlos ir paklausos elastingumų bei jų santykių.

Mokesčių naštos perkėlimas monopolinėje rinkoje. Grafinis variantas: esant specifiniams mokesčiams ir pastoviems bei kintamiems ribiniams kaštams. Monopolisto sugebėjimas perkelti mokesčių naštą vartotojams.

Mokesčių naštos perkėlimas darbo rinkoje. Darbo pasiūlos funkcijos ypatybės. Mokesčių poveikis darbo pasiūlai ir darbo apmokėjimui, kai darbo pasiūlos elastingumas yra neigiamas.

Mokesčių naštos perkėlimas ir bendroji pusiausvyra. Grafinis variantas: pagrindiniai ryšiai. Kokioms sąlygoms esant mokesčių naštos perkėlimo analizei pakanka dalinės pusiausvyros, o kokioms esant – nepakanka.

Mokesčių optimizavimas. Ramsejaus (Ramsey F.) mokesčiai.

Shining, The movie download

 

8 tema. Valstybės išlaidos

Valstybės išlaidų struktūra. Viešųjų išlaidų uždaviniai. Viešųjų išlaidų formos. Viešųjų išlaidų naudos gavėjai. Naudos perkėlimas.

Naudos perkėlimas ir iškreipiantis viešųjų išlaidų poveikis.  Subsidijavimo poveikis. Naudos perkėlimo priklausomybė nuo pasiūlos ir paklausos elastingumų bei jų santykių. Grynieji subsidijavimo nuostoliai.

Pašalpų poveikis darbo pasiūlai. Grafinis variantas. Socialinės pašalpos modelis Lietuvoje ir jos poveikis darbo pasiūlai.

Subsidijos natūra. Subsidijų natūra sąnaudos: grafinis pavyzdys, kai valstybė subsidijuoja pusę prekės kainos.

Apribotų subsidijų poveikis. 3 grafiniai variantai ir jų palyginimas efektyvumo požiūriu.

Piniginė ir natūrinė parama. Šių paramos formų privalumai ir trūkumai. Tarpusavyje susiję naudingumai ir preferencijos.

Viešasis draudimas. Draudimo formos ir jų paplitimas. Formos pasirinkimo veiksniai: rizikos nesuvokimas, nepalanki atranka, išmokų pagunda, socialinė rizika.

 

9 tema. Gamyba ir finansavimas viešajame sektoriuje

Viešosios išlaidos ir gamyba valstybiniame sektoriuje. Valstybinė ir privati gamyba bei finansavimas. Finansavimo būdai. Gamybos viešajame sektoriuje tikslingumo pagrindimas. Administracinio gamybos reguliavimo turinys ir poveikis. Viešoji gamyba ir perskirstymas.

Privatizavimas. 3 privatizavimo apibrėžimai. Valstybės dalyvavimo tiesioginėje gamybinėje veikloje mažinimo būdai. Privatizavimo už investicinius čekius ir už grynuosius pinigus eiga Lietuvoje ir jos įvertinimas teisingumo bei efektyvumo požiūriais.

Kontraktavimas ir viešieji pirkimai. Viešųjų gėrybių gamybos kontrolės būdai. Sutarčių tipai (fiksuotos kainos, sąnaudos + pelnas, pasidalijant sąnaudas, sąnaudos paslaugos vienetui, grupinis kontraktas, sąnaudos ir apimtis). Viešojo pirkimo būdai.

Kvazirinkos. Ligonių kasų pavyzdžiu Lietuvoje.

Organizacijų tipai. Privačios, valstybinės, valstybinės nekomercinės, privačios nekomercinės organizacijos. Jų privalumai ir trūkumai.

 

10 tema. Viešųjų išlaidų programų vertinimas

Rezultatų ir sąnaudų įvertinimas privačiame ir viešajame sektoriuose. Ką apima rezultatų ir sąnaudų įvertinimas? Sąnaudų ir rezultatų įvertinimo skirtumai privačiame ir viešajame sektoriuose: eksternalijos, rinkos konjunktūra, neapčiuopiamos gėrybės, buhalterinės kainos, perskirstymas.

Projekto (programos, politikos) ciklas ir įvertinimo rūšys. Projekto (programos, politikos) ciklo apibūdinimas. Įvertinimo fazės ir  rūšys. Išankstiniai vertinimai (įgyvendinamumo tyrimai, ex-ante vertinimas, reguliuojančio poveikio įvertinimas), tarpiniai, galutiniai ir ex-post įvertinimai.

Sprendimai bei įvertinimai politikos fazėmis. Strategijų, prioritetų, tikslų nustatymas; politikos (programų, projektų) dizainas; įgyvendinimas, vykdymas ir priežiūra; monitoringas; įvertinimas.

Metodai naudojami išankstiniams vertinimams. Metodų (pradiniai tyrimai, SWOT analizė, suinteresuotųjų analizė, tikslų pagrindimas, loginės sandaros analizė, finansinė analizė, rizikos ir jautrumo analizė) apibūdinimas: kada atliekami ir kaip naudojami.

Metodai naudojami vykdomiems bei įvykdytiems projektams įvertinti. Duomenų analizės būdai (statistinė analizė, modeliavimas, nestatistinė analizė, kaštų-naudingumo, kaštų efektyvumo ir daugiakriterinė analizė).

Įvertinimo kriterijai. Svarbumas, taupumas, efektyvumas, rezultatyvumas, poveikis, ilgalaikiškumas. Rezultatyvumo rodikliai ir analizė:  rodiklių sistema, efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklių santykis, vidutiniai ir ribiniai dydžiai, svoriai.

Kaštų ir naudos analizė (CBA). Problema. Sąvokos: dabartinė vertė, projekto grynojo naudingumo bendra vertė, efektyvumas. Projekto naudos apskaičiavimo formulė.

Investavimo kriterijaus parinkimas kaštų ir naudos analizėje. Pagrindinių metodų apibūdinimas (vidinės grąžos normos, dabartinės vertės, naudingumo ir kaštų santykio), jų taikymas ir palyginimas. Grafinis variantas.

Kaštų ir naudingumo įvertinimo problema kaštų ir naudos analizėje. Įtraukiami kaštai ir naudingumai; technologiniai ir piniginiai išoriniai poveikiai. Buhalterinių kainų nustatymas: rinkos informacijos panaudojimas, rinkos kainas iškreipiantys veiksniai, kiti informacijos gavimo būdai ir jos panaudojimo problemos.

Diskonto normos parinkimas kaštų ir naudos analizėje. Ką reiškia per maža ir per didelė palūkanų norma. Tobulos kapitalo rinkos kriterijus. Praktinės diskonto normos parinkimo problemos.

Rizikos ir neapibrėžtumo įvertinimas. Laukiamo naudingumo dydžio apskaičiavimas. Jautrumo analizė: polinkis rizikuoti ir Bajeso (Bayes) kriterijus. Kaštų ir naudos analizės apribojimai.

 

11 tema. Biudžetinis federalizmas

Fiskalinis federalizmas. Valstybė ir savivalda: subsidiarumo ir proporcingumo principai. Savivalda Lietuvoje: savivaldos funkcijos ir jų finansavimas.

Valstybinių finansų funkcijos. Stabilizavimo, perskirstymo ir išdėstymo funkcijų įgyvendinimo savivaldos lygmenyje problemos. Decentralizavimo teorema: grafinis variantas.

Tibū (Tiebout C. M.) hipotezė. Jos veikimo problemos. Kai kurių valstybių pavyzdžiai..

 

 

 

     VSE paskaitų konspektai:   

 

1 dalis

2 dalis

 

 

Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.